Kodėl aš nekenčiu laptop’ų
Atrodo nešiojami kompiuteriai tokie paprasti, mobilūs ir patogūs.
Deja, viskas ne taip jau paprasta. Štai teko šiandien visą dieną praleisti tvarkant savąjį nešiojamąjį kompiuterį. Neskaitant pastangų praeityje tvarkant anomališkai linuxkernel’io (ačiū Dievui, jau tvarka) nepalaikoma wifi korta, teko susidurti ir su fizine jos puse. MSI CR500X (rašo, kad yra X-as, nors be interneto parduotuvių kažkaip nesimato daugiau jo) yra mano antrasis laptop’as po pagedusio HP. Ir, kaip teko pastebėti, kiekvienas išdėstytas unikaliai (žinoma iš dviejų pavyzdžių išvadų nedarom :) )
nuotrauka pasiskolinta iš alanhelton.com
Viduriai (motininė) pasiekiami pusiau nuardant apačią ir tada nuardant visiškai visą ekraną. Pravalai ir jau nori uždaryti, susukinėti, bet žiūri, kad kelios jungtys karo atšokusios. Įkiši, su spec. spaustukais (ir taip nekokie) sutvirtini iiiiiiiir jau nori uždaryti, bet žiūri, kad dar vienas išlindęs, tačiau šiek tiek pajudinus išlys kiti. Taip su pincetu dirbies, dirbies tol, kol gauni vidutinį rezultatą. Įjungi kompiuterį, užkrauna OS, vedi slaptažodį ir žiūri, kad neteisingas. The fuck? Pristabdai ir pastebi, kad štai pusė raidžių neveikia.
Nu ką, vėl atsukioji, vėl kaišioji ir taip be galo, tai apsisprendžiau, kad velniop tą mousepad’ą, susitvarkysiu, kai turėsiu ‘nervų’.
Ir visgi, kaip aš myliu savo laptop’ą…
